Mažas apgamas kartais virsta didele bėda

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 600 melanomos atvejų. Tarp Europos valstybių daugiausiai nuo melanomų kenčia Skandinavijos šalių piliečiai. Medikai tai sieja su jų odos tipu bei gyvenimo būdu. Skandinavų oda yra šviesi, per ilguosius savaitgalius jie mėgsta išvažiuoti trumpam į šiltuosius kraštus, ten kelias dienas guli paplūdimyje, o grįžta su iki pūslių nudegusia oda. Toks elgesys nesvetimas ir lietuviams. Tad ką žinoti, kad išvengtume šios mirtinos ligos, kalbame su SG klinikos gydytoja dermatologe Agne Višniauskiene.

Kodėl žmonės turi skirtingą kiekį apgamų ir ar tai siejama su didesne melanomos rizika?

Apgamai gali būti įgimti (esantys nuo gimimo arba atsiradę iki 1 metų amžiaus, nelinkę išnykti) arba įgyti (jų daugėja iki 40 metų, vėliau ima mažėti – daugelis savaime išnyksta, būna iki 1 cm skersmens ir tolygiai pigmentuoti). Dažniausiai mes apgamus įgyjame nudegę saulėje, ir tai yra normalus organizmo atsakas į saulę, ilgo buvimo joje pasekmė. Tačiau kiek per gyvenimą atsiras apgamų, priklauso ir nuo mūsų genetikos.

Apgamų skaičius tiesiogiai su melanomos rizika nesusijęs. Rizikos veiksniai gali būti susiję su konstituciniais žmogaus požymiais: jo odos tipu, polinkiu į strazdanas, odos šlakus. Nors kartais melanoma gali atsirasti tokioje kūno vietoje, kurios niekada nepasiekia saulės spinduliai, vis dėlto kaip vienas pavojingiausių veiksnių įvardijamas saulės poveikis.

Kokie yra piktybinių apgamų požymiai?

Jeigu apgamas per mėnesį padidėjo du kartus, keičiasi jo spalva, pradeda kraujuoti ar šlapiuoti, niežėti, jo kraštai asimetriški, tikėtina, kad toks apgamas bus piktybinis. Iškilūs apgamai turi mažesnę tikimybę supiktybėti, be to, žmonės į juos dažniau atkreipia dėmesį ir greičiau pastebi pakitimus.  O į tuos, kurie yra lygūs ir primena dėmes, dažnai nekreipiama dėmesio, nors jie supiktybėja dažniau.  Beje, melanoma dažnai prasideda net ne nuo apgamo, o nuo naujai atsiradusios dėmelės odoje.

Ar tikrai verta šalinti apgamus?

Prieš nuspręsdamas šalinti apgamą žmogus turėtų apsilankyti pas dermatologą pasikonsultuoti ir išsitirti apgamą. Vienareikšmiškai ir kuo skubiau reikia šalinti pakitusius apgamus. Taippat rekomenduojame šalinti apgamą jei jis  yra nuolat traumuojamas. Paprastai tokie apgamai būna liemenėlės srityje, toje vietoje, kurioje nešiojama grandinėlė, ar plaukuotoje galvos srityje.

Tačiau jei apgamas šalinimas dėl estetikos, vertėtų tikrai gerai pagalvoti. Žmonės dažnai tikisi, kad toje vietoje nieko neliks, bet taip nebūna. Lieka randelis, kuris matomoje kūno vietoje estetiškai gali atrodyti blogiau nei apgamas, todėl visada reikia pagalvoti – ar tikrai verta šalinti apgamą.

Kokie galimi apgamų šalinimo būdai? Kuris iš jų mažiausiai skausmingas?

Dažniausiai apgamų šalinimas atliekamas lazeriu – po šios procedūros estetiniai rezultatai būna geriausi. Anksčiau apgamai būdavo šalinami krioterapija (azotu), elektrokoaguliacija – tai jau atgyvenę metodai, nes jie turi didesnę komplikacijų ir randų tikimybę. Lazeriu procedūrą galima atlikti tiksliau, laikotarpis po procedūros neapsunkina paciento kasdieninės veiklos ir rezultatai būna daug geresni. Apgamų šalinimas yra neskausmingas, nes dažniausiai atliekamas taikant vietinę nejautrą.

Kaip šalinamas apgamas? Ar pašalinus apgamą lieka randas?

Iškilius epidermalinius apgamus  galime šalinti lazeriu. Lazerinė procedūra yra labai greita, paprasta, moderni ir mažai skausminga. Po šios procedūros susiformuoja  šašelis, kuris greitai nukrenta – lieka rausva dėmelė, kuri gali išnykti po mėnesio ar pusmečio. Nurimus kraujagyslinei reakcijai lieka balta dėmė. Tiems, kurie turi polinkį į randus, ši dėmelė gali būti ryškiau matoma, kitiems sugyja labai gražiai ir bevei visai nesimato.  Lazeriu apgamus galima šalinti bet kurioje kūno vietoje.

Pacientai dažnai kreipiasi ir dėl lygių apgamų, kurie atrodo kaip dėmės. Tokios dėmės nei lazeriu, nei elektra, nei jokiais kitais būdais išskyrus chirurginį nėra šalinamos. Tačiau chirurginis šalinimas atliekamas tik tuo atveju, jeigu apgamas turi atipijos požymių (kinta jo spalva, dydis, keičiasi kraujagyslių tinklas, yra šviesesnių ar tamsesnių vietų, pūslelių, šašų), nes po bet kokio chirurginio pjūvio visada lieka randas.

Tik chirurginiu būdu šalinami ir supiktybėję apgamai.

Tai odos navikų, taippat ir melanomos, gydymas tik chirurginis?

Melanomos atveju chirurginio naviko pašalinimo nepakanka, ypač jei melanoma diagnozuojama vėlesnėse stadijose.  Dar neseniai išplitus ligai  žadėti pacientui gydymo sėkmę būdavo labai sudėtinga. Tačiau situacija pasikeitė iš esmės, kai buvo atrasti nauji inovatyvūs vaistai, kurie gerokai prailgina paciento gyvenimą, pagerina jo kokybę. Melanoma šiai dienai jau beveik nebegydoma chemoterapija. Melanomos gydymo standartu laikoma taikinių terapija ir imunoterapija. Taikinių terapija išties itin veiksminga, tai gydymo standartas tiems pacientams, kurių naviko audinyje yra nustatoma BRAF geno mutacija. Per metus Lietuvoje diagnozuojama virš 600 melanomos atvejų, apie 30 proc. jų – ketvirtos stadijos. Maždaug pusė visų pacientų turi minėtą mutavusį geną.

Nuo ko dar priklauso melanomos gydymo sėkmė?

usirgus melanoma, išgyvenamumas skaičiuojamas keleriais metais ir tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos. Tai nulemia naviko gylis diagnozavimo metu.  Jeigu jis iki 2 milimetrų, prognozė pacientui labai gera. Tikimybė jam išgyventi – per 90 proc. Jei nėra metastazių, tačiau navikas gilesnis nei 4 mm – jau tik 67 proc. Tuo tarpu atsiradus metastazėms kituose organuose – prognozė  prasta.

Vyrai su šia liga išgyvena 10 proc. rečiau nei moterys. Vidutinis sergančiųjų amžius – 57 metai.  Jaunesni nei 49 metų pacientai, kurie gyvenime galėtų dar daug nuveikti, sudaro net trečdalį tokių pacientų.

Taigi, ankstyvas diagnozės nustatymas yra tiesioginis geros gydymo prognozės garantas. Pacientams, kurie turi daugiau nei 50 apgamų, rekomenduojama bent kartą per metus kreiptis į dermatologą.  O tie pacientai, kurių šeimose yra buvę odos vėžio ir melanomos atvejų, turėtų tikrintis dažniau – bent du kartus per metus. Ir, žinoma, būtina naudoti apsaugines priemones nuo saulės – jos apsaugo ir nuo naujų apgamų atsiradimo, ir nuo jau esančių pasikeitimo. Reikėtų nepamiršti ir vaikštant vasarą saugoti galvą (ypač praplikusiems), pečių juostą, naudoti apsauginius kremus (nuo 30 iki 50 SPF).

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *